|
3 pagrindinės kvietimų į vestuves etiketo nuostatos
1. Partnerio kvietimas
Į vestuvinius kvietimus privalo būti įtraukti Jūsų svečių partneriai - nesvarbu, ar jie susituokę, susižadėję, ar tiesiog kartu gyvena. Jei pora yra vedusi ar gyvena kartu, kvietimas siunčiamas vienu adresu, tačiau jei pora susižadėjusi, ilgai draugauja, tačiau gyvena atskirai, pakvietimai siunčiami kiekvienam adresatui atskirai. Atvirukai, adresuoti vienam draugui, gali turėti įrašą "Ir Draugui", taip nurodant, kad jis ar ji gali atsivesti "antrą pusę". Jei kviečiama pora ir yra galimybė sužinoti Jūsų draugo "antros pusės" vardą, vestuviniame kvietime nurodykite abu vardus.
Pastaba: pasitaiko atvejų, kai vienišas Jūsų draugas dar iki vestuvių susiranda "antrąją pusę". Šiuo atveju galite žodžiu papildyti kvietimą.
2. Svečiai, kurie prašo leisti atsivesti draugą (-ę)
Nemandagu prašyti būsimų sutuoktinių leisti į šventę atsivesti savo draugą (-ę), tačiau visai mandagu jiems atsakyti. Tačiau, jei sužinote, kad pora susižadėjusi ar gyvena kartu, Jums reikėtų pačiam imtis iniciatyvos pakviesti draugo antrą pusę žodžiu arba kvietimo atvirlaiškiu.
3. Kvietimų siuntimas draugams, kurie gyvena kitoje valstybėje (mieste) ir greičiausiai negalės dalyvauti vestuvių ceremonijoje
Prieš siųsdami pakvietimą, gerai apgalvokite. Dauguma porų atsisako siųsti kvietimus draugams bei pažįstamiems, jei jaučia, kad pastarieji negalės dalyvauti. Dauguma jaunųjų šiais atvejais jaučiasi, tarsi siųstų formalų pakvietimą tik tam, kad gautų dovanų. Tokiais atvejais, vietoje pakvietimo draugas turėtų gauti neįpareigojantį pranešimą apie vestuves.
Norėtųsi pastebėti, kad ši dilema yra pakankamai slidi. Kai kurie geri draugai, gyvenantys už tūkstančius mylių, iš tiesų gali būti įskaudinti negavę pakvietimo, nors Jūsų ketinimai buvo kuo nuoširdžiausi. Bendru atveju, iš tiesų gerus draugus kvieskite į vestuves, net jei jie gyvena ir toli.
|
|
|
|
|
